Kiekvienas statantis namą turi pasirinkti vaidmenį statybos valdymo procese. Tikrai nelengvas sprendimas, susijęs ne tik su finansiniais klausimais (jei organizuosiu statybą pats, gal daug sutaupysiu?), bet ir psichologiniais motyvais (aš pats geriausiai organizuoju ir valdau procesus) bei gyvenimiška patirtimi (manęs niekas neapgaus, jei viską darysiu pats) ir pan. Aptarkime skirtingus vaidmenis ir įvertinkime du kriterijus: išlaidas ir atsakomybę, tai turėtų padėti pasirinkti kiekvienam tinkamiausią.
Suskirstykime išlaidas į dvi dalis: iki statybos (A) ir statant (B).
A. Išlaidos iki statybos:
1. Sklypo įsigijimo ir pasirengimo statybai.
2. Architektūros–konstrukcijų, interjero, vidaus ir išorės inžinerinių tinklų projektų; statybos leidimo gavimo.
3. Banko paskolos sutarties sudarymo, aptarnavimo ir vykdymo; nekilnojamojo turto vertinimų.
4. Biudžeto ir pinigų srautų planavimo.
B. Išlaidos statant:
5. Statybvietės įrengimas ir eksploatavimas: prisijungimas prie komunikacijų tinklų, statybvietės aptvėrimas, saugos ir priešgaisrinės priemonės, vagonėlio nuoma, sandėliavimas, šiukšlių išvežimas.
6. Darbo jėga: darbuotojų priežiūra, jų darbo priemonės, įrankiai, atlyginimas.
7. Statybinės, apdailos ir kitos medžiagos, mechanizmai, jų transportavimas į objektą.
8. Statybos valdymas ir administravimas (darbų vadovas): meistrų ir subrangovų darbų organizavimas ir kontrolė; medžiagų, mechanizmų tiekimo organizavimas ir valdymas; atliktų darbų priėmimas ir perdavimas; konsultacijos ir kt.
9. Kadastriniai matavimai, pastato registravimas ir pridavimas.
Kai kurios išlaidos iki statybos yra neišvengiamos, pavyzdžiui, patys juk nesuprojektuosime namo ar tinklų. Tačiau apie pinigų srautų planą ir biudžetą retai kas pagalvoja arba jį teisingai parengia. Dėl to kyla problemų jau prieš pradedant statybą ir statant. Visgi, prieš planuojant namo statybą, reikėtų apsvarstyti, ar reikia specialistų pagalbos įsigyjant sklypą, sudarant namo statybos pinigų srautų planą, biudžetą.
Rengdamiesi statyboms, kitaip negu iki statybų, dauguma svarsto, ką pasitelkti į pagalbą, ar samdyti darbų vadovą. Aptarkime skirtingus statančiojo namą vaidmenis, įvertinkime išlaidas ir atsakomybę, trūkumus ir pranašumus:
I. Namą fiziškai stato pats savininkas, pasitelkęs savo šeimos narius, gimines. Dažniausiai statybą inicijuojantis asmuo ar jo šeimos nariai turi labai daug laisvo laiko nuo pagrindinės darbinės veiklos, tai būna pagrindinis, arba net vienintelis, užsiėmimas. Šiuo atveju besistatantysis atlieka visas darbo funkcijas. Pranašumai: sutaupomos lėšos meistrų ir darbų vadovo atlyginimams; jaučiamas pasitenkinimas, kad galima tiesiogiai viską kontroliuoti. Dažniausiai asmeninės ir šeimos narių darbo laiko sąnaudos nėra skaičiuojamos kaip išlaidos. Trūkumai: dėl technologijų ir darbo principų neišmanymo dažniausiai padaroma klaidų, kurių taisymas reikalauja papildomų lėšų, nukenčia pastato kokybiniai rodikliai; statybos procesas užsitęsia iki kelerių metų; dėl didelio psichologinio, fizinio krūvio šeimos nariai įsivelia į darbdavio ir darbuotojo santykius, t. y. nuolatinius tarpusavio konfliktus.
Jei šeima nori įdėti širdį į savo namą, turi laisvo laiko ir jaučia pasitenkinimą statybos procesu, kodėl gi nepasirinkus šio statybos būdo.
II. Savininkas prisiima darbų vadovo funkciją, pats samdo meistrus (tampa tiesioginiu darbdaviu ir personalo valdovu, plačiau ...), rūpinasi medžiagų tiekimu, derybomis ir t. t. Pranašumai: galima džiaugtis, kad nereikia pasitikėti samdytu darbų vadovu, statybą galima valdyti pačiam. Iš pirmo žvilgsnio galėtų pasirodyti, kad į pranašumus būtų galima įrašyti: sutaupomos 8 punkto išlaidos. Tačiau reikia nepamiršti įvertinti savo laiko sąnaudų pinigais, pridėti kuro ir telefono išlaidų. Po statybų dar teks suskaičiuoti neišvengiamai išleistus pinigus brokui taisyti, griauti ir statyti iš naujo. Taigi drąsiai galima teigti, kad samdytis darbų vadovą yra pigiau. Prie trūkumų dar priskirkime ir pinigais nepamatuojamą fizinį ir psichologinį nuovargį. Jei statybos projektui valdyti skiriama tik keletas valandų per dieną, statybos procesas tampa visiškai nekontroliuojamu, ilgai užsitęsusiu procesu.
III. Savininkas samdo profesionalų darbų vadovą. Pranašumai: išleidžiama mažiau pinigų, negu pasirinkus II statybos būdą (įvertinus laiko sąnaudas ir klaidų taisymą); pastatomas kokybiškas, projektą atitinkantis statinys; statybos vyksta optimaliai greitai; darbų vadovas prisiima moralinę ir finansinę atsakomybę savininkui už visus procesus, objekte dirbančius meistrus ir jų atliktus darbus.
Samdant darbų vadovą, svarbūs geri tarpusavio santykiai ir abipusis pasitikėjimas. Jeigu labai patinka organizacinis darbas, nemėgstate deleguoti darbų, nes negalite pasitikėti kitais žmonėmis, tuomet geriau rinkitės II statybos valdymo variantą.
Linas Mikaila